Galvos skausmai ir padidėjęs jautrumas maistui
Padidėjęs jautrumas maistui – galimas uždegiminių procesų, sukeliančių migreną, provokatorius
Galvos skausmą rečiau ar dažniau patiria daugelis žmonių. Yra daugiau kaip 200 galvos skausmo tipų, dažniausias jų – įtampos sukeliamas galvos skausmas ir migrena. Konkrečios galvos skausmo formos skiriasi dažnumu, trukme ir pobūdžiu (pulsavimas, tvinkčiojimas, spaudimas ir kt.). Migrena ir įtampos sukeliamas galvos skausmas gydomi tiesiogiai ir yra vadinami pirminiais galvos skausmais.
Pirminių galvos skausmų priežastys vis dar neaiškios. Daugelis žmonių, kurie patiria migreną, mano, jog priepuolius gali išprovokuoti maisto produktai. Toks provokacinis veiksnys gali būti dėl padidėjusio jautrumo maistui. Šiuo atveju naudinga ImuPro strategija, apimanti specifinių IgG antikūnų skaičiavimo tyrimą ir individualias mitybos rekomendacijas. Sužinokite daugiau.
Migrena yra sudėtingas neurologinis reiškinys. Ja sergantys žmonės paprastai kenčia ilgai trunkančius ir intensyvius galvos skausmus. Migreninis galvos skausmas yra tvinkčiojantis arba pulsuojantis paprastai vienoje galvos pusėje. Jis gali trukdyti miegui, darbui ir kitai kasdienei veiklai ir atsirasti nuo kelių kartų per savaitę iki vieno ar dviejų kartų per metus. Migrena paprastai prasideda brendimo laikotarpiu ir dažniausiai pasireiškia žmonėms nuo 35 iki 45 metų amžiaus.
Dažniausios migrenos formos vadinamos migrena be auros ir su aura. Pastarasis migrenos tipas, turintis įspėjamuosius ženklus prieš prasidedant skausmui, vadinamas aura. Simptomai gali būti šviesos blyksniai, aklos dėmės, sunkumas sutelkti žvilgsnį, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, silpnumas ir dilgčiojimas kakle, pečiuose ar galūnėse, taip pat sunkumas kalbėti. Migrenos aura trunka nuo 15 minučių iki valandos. Auros simptomai pasireiškia 1 iš 5 migrena sergančių žmonių.
Dažniausi migrenos simptomai
- Tvinkčiojantis, pulsuojantis arba spaudžiantis skausmas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Jautrumas šviesai ar garsui
- Apatija
Migrenos diagnostika
Migrenos diagnostinio tyrimo nėra. Diagnozė grindžiama paciento medicinine istorija ir klinikiniu bei neurologiniu ištyrimu. Prireikus atliekami tyrimai kitoms galvos skausmų priežastims atmesti. Svarbu, kad pacientas apibūdintų priepuolių dažnį, intensyvumą, skausmo pobūdį, lydimuosius simptomus, vaistus, galimus provokatorius ir kt.
Migrenos priežastys
Tiksli migrenos priežastis nėra visiškai aiški. Pastebėta, kad migrena gali būti keliose kartose, tad manoma, jog priežastis gali būti ir genetinė. Dauguma tyrėjų mano, kad žmonių, kurie kenčia nuo migrenos, smegenys yra jautresnės, taigi daug labiau reaguoja į dirgiklius, kuriems kiti žmonės paprastai nėra jautrūs. Priepuolius gali sukelti hormonų lygio svyravimai, stresas, pakitęs miego ritmas, alkoholis ir maistas.
Mokslinis požiūris į migreną ir IgG
Naujausiais duomenimis migrenos atsiradimą dažniausiai lemia uždegimas. Tokius uždegiminius procesus gali sukelti padidėjęs jautrumas maistui. Taigi gali būti naudinga atlikti IgG tyrimą, o po jo taikyti eliminacijos ir provokacijos dietą.
Nuo 2005 m. mokslininkai diskutuoja apie maisto produktų IgG, kaip naują žymenį, leidžiantį identifikuoti potencialius provokacinius maisto produktus, kurie sukelia migreną. 2010 m. paskelbtas K. Alpay ir kt. atliktas pirmasis dvigubai koduotas atsitiktinių imčių kryžminis tyrimas „Mitybos apribojimai sergant migrena, pagrįsti maisto IgG: dvigubai koduotas atsitiktinių imčių kryžminis klinikinis tyrimas“ (Alpay K. et al. Diet restriction in migraine, based on IgG against foods: a clinical double-blind, randomized, cross-over trial. Cephalalgia 2010; 30 (7): 829–837). Tyrimas, atliktas su ImuPro, parodė, kad maisto IgG gali būti naudingas žymuo nustatant potencialiai migreną sukeliančius maisto produktus. Tyrimo dalyviai, laikydamiesi eliminacijos dietos be maisto produktų, sukeliančių IgG gamybą, vidutiniškai patyrė 32 proc. mažiau migrenos priepuolių ir 29,6 proc. mažiau migrenos dienų nei pacientai, kurie vartojo maisto produktus, kuriems buvo nustatyta padidėjusi reakcija. Taip pat buvo nustatytas reikšmingas vaistų poreikio sumažėjimas. Kai kuriems pacientams migrena visiškai išnyko.
Su ImuPro ir pacientais, kurie sirgo ir migrena, ir DŽS, buvo atliktas kitas dvigubai koduotas atsitiktinių imčių kryžminis klinikinis tyrimas – „IgG pagrįsta eliminacinė dieta sergant migrena ir dirgliosios žarnos sindromu“ (Aydinlar E. et al. IgG-based elimination diet in migraine plus Irritable Bowel Syndrome. Headache 2013 Mar; 53(3):514–525). Tyrimo rezultatai buvo puikūs: migrenos priepuolių ir migrenos dienų skaičius vidutiniškai sumažėjo 44 proc., DŽS simptomatika – 42 proc. Autorių išvada buvo tokia: tyrimo rezultatai rodo, jog IgG pagrįsta eliminacijos dieta sumažina simptomus žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos ir DŽS. Tai gali turėti teigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir sutaupyti sveikatos priežiūros sistemos lėšų.
